Displazija



Klubo sąnario displazija yra poligeniškai paveldima, įgimta patologija, dėl kurios šlaunikaulio galvutė palaipsniui išstumiama iš klubo gūžduobės ir vystosi sąnario išnirimas bei artroziniai pakitimai.

Rentgenologiškai sergantiems šunims nustatomas klubo sąnario laisvumas, negili klubaduobė (gūžduobė), pakitusios formos šlaunikaulio galvutė, patologinės kaulinės išaugos klubo sąnario srityje, vadinamieji osteofitai, atsirandantys dėl kompensacinės organizmo reakcijos į pakitusias nesveiko sąnario funkcionavimo sąlygas. Tyrimai rodo, kad tiek klubo gūžduobės, tiek šlaunikaulio galvutės kremzliniai paviršiai deformuojasi ir susidėvi. Taip pat nustatyta, kad per ilgesnį laiką pažeistame sąnaryje atsiranda žymių ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos pakitimų, kaulinių plokštelių sklerozė bei jų suplonėjimas. Dauguma tokių struktūrinių pakitimų yra būdingi chroniškam artritui ir deformuojančiai artrozei. Pakitimai yra negrįžtami.

Šiuolaikinė veterinarija klubo sąnario displaziją traktuoja ne vien kaip sąnario kaulų defektą (jų dydžio neatitikimą), bet ir kaip visų sąnario struktūrų – raumenų, sausgyslių ir kt. patologiją, kurios vystimąsi profilaktinėmis priemonėmis ir konservatyviais medikamentiniais gydymo metodais galima tik pristabdyti, bet ne pagydyti.

Displazijos pažeisto sąnario funkcijos gali būti atstatytos tik radikaliu chirurginiu būdu, protezuojant klubo sąnarį visiškai arba iš dalies, t. y. metaliniu protezu pakeičiant visą sąnarį arba tik šlaunikaulio galvutę. Tokios operacijos yra ne tik brangios, bet ir kelia daug objektyvių sunkumų, nepaisant nemažo vet. chirurgų sukaupto patyrimo. Lietuvoje displazinių sąnarių protezavimo operacijos kol kas neatliekamos.

Patologijos paplitimas

Klubo sąnario displazija dažniau serga stambių, masyvių veislių šunys – vokiečių ir Kaukazo aviganiai, rotveileriai, Neapolio mastinai ir anglų mastifai, bulmastifai, anglų buldogai ir kt. Ilgą laiką buvo populiarus mitas, kad ši patologija nebūdinga Stafordšyro terjerams ir pitbuliams, tačiau tai pasirodė netiesa, tiesiog šie judrūs, sportiški ir palyginus lengvi šunys serga lengvesnėmis displazijos formomis.

Jungtinių Valstijų vet. gydytojų organizacija „Ortopedic Foundacion for Animals” (sutr. OFA) 1962-1982 metais nuodugniai tyrė klubo sąnario displazijos paplitimą populiariausių ir gausiausių veislių populiacijose. Gauti duomenys parodė, kad ryšys tarp šuns ūgio, svorio ir konstitucijos yra tiesioginis – kuo lengvesnis ir sausesnis šuns sudėjimas, tuo mažesnis displazijos pavojus.

Diagnozės nustatymas

Klubo sąnario displazija – įgimtas susirgimas, tačiau pasireiškia ne iš karto, o tik šuniui augant. Tik ypatingai sunkiais atvejais displaziją galima įtarti šuniukams iki 4 mėnesių amžiaus – tokie šuniukai mažai juda, daugiau guli, tačiau keliasi normaliai. 4–9 mėnesių šuniukai jaučia skausmą klubo sąnaryje, sunkiai keliasi, guldami griūva, stengiasi ne bėgioti ristele, o šuoliuoti. Jų klubo sąnario raumenys sunykę, atsiranda pakitimų juosmens-kryžiaus ir kelio sąnariuose. Vyresni nei 9 mėnesių šunys vaikšto trumpu žingsniu, nuleidę galvą, o bėga šokuodami kaip kiškiai – atsispirdami iškart abiem užpakalinėm letenom.

Pakitusi šuns stovėsena ir eisena gali būti daugelio susirgimų ir traumų simptomas, o klubo sąnario displaziją iš to galima tik įtarti, tiksliai diagnozuoti įmanoma tik atlikus rentgenologinį tyrimą.

Prevencijos priemonės

Klubo sąnario displazija – įgimtas, genetiškai paveldimas susirgimas. Nors veislinių kalių šėrimas, pasak amerikiečių mokslininkų, turi šiokios tokios reikšmės displazinių šuniukų skaičiui vadose, tačiau vienintelė tikrai efektyvi kovos su displazija priemonė yra tinkamas veislinio darbo organizavimas ir ilgalaikių antidisplazinių selekcijos planų sudarymas bei nuoseklus jų įgyvendinimas.

Prevencinis darbas yra veisėjų garbės ir sąžinės reikalas, nes, nesiėmus jokių priemonių, polinkį į displaziją turinčios veislės laukia keli, vienodai liūdni tolimesnio likimo variantai:

  • Kankinantis gyvenimas su nepagydoma liga;
  • Veislės išnykimas;
  • Sąlyginis veislės išsaugojimas, kryžminant su panašaus fenotipo į displaziją nelinkusiomis veislėmis.